žiovanasris

žiovanãsris, -ė smob. (2) DŽ, NdŽ, žióvanasris (1) kas rėkauja, rėksnys: Tylėk, žiovanãsri! Š. Tai žiovanãsris kūdikis! Vrb. Kas čia naktį praėjo toki žiovanãsriai, kad net visus išbudino? Gs. Ar niekas tai žióvanasrei nė gerklės neužkimš?! Vlkv. Jos motina tokia žiovanãsrė: niekap tę nepabūtum Brt. Nutilk, žióvanasri, rėks čia man po ausia! Alk. | Tylėk, žiovanasre, – subūrė anas [kalę] A.Vaičiul.